2015-04-02

Buto remontas

Buto remontas
Buto remontas pačių rankomis per 80 dienų. Kairėje aš, šio tinklaraščio autorius, dešinėje mano brolis Audrius.

Buto remontas pačių rankomis - misija sunki, bet įmanoma. Esu liudininkas. 80 dienų, be pertraukų, diena dienom, su broliu kapitaliai suremontavome 1 kambario seną butą. Savo indėlį įnešė ir tėvukas - sutvarkė visą elektros instaliaciją, bei žmona su mama - senų tapetų lupimas, dažų gramdymas, atliekų tvarkymas, maistas, bei moralinis palaikymas, kurio tikrai reikėjo.

Sukaupiau daug patirties ir medžiagos - praktiškai visus darbus fotografavau, o grįžęs vakarais namo dar juodraštyje užrašydavau, kas ir kaip buvo nuveikta.

Ilgai mąsčiau kaip, kam ir kokiu pavidalu turėčiau pateikti savo patirtį. Buto remontas savo rankomis - sunkus darbas, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug kantrybės bei ištvermės. Buto gerai, pabrėžiu gerai, nesuremontuosi  be žinių, patirties, be kitų asmenų pagalbos, be tarpusavio supratimo, be sąžinės, galų gale be įrankių.

Buto remontas savo rankomis ir už pinigus

Šiai dienai turiu dvi patirtis remontuojant butus. Viena dabartinė, remontuojant pačiam, kita įgyta prieš 10 metų - samdant meistrus ir mokant jiems pinigus. Kuris variantas geresnis? Rezultato ir finansų prasme vienareikšmiškai, kad remontas atliktas savo rankomis. Palyginimui vien vonios ir tualeto remontas su darbais ir medžiagomis samdant meistrus man kainavo kelis kartus daugiau nei visas buto remontas savo jėgomis su medžiagom!

Laiko sąnaudų ir komforto prasme - remontas samdant meistrus, bet šis variantas, mano galva, veiksnus yra tada, kai labai nusišypso sėkmė ir surandi puikų ir sąžiningą meistrą (na pavyzdžiui, kaip mano brolis:) pss... tik negalvokite, kad jam darau reklamą, jis darbo turi sočiai ir tikrai papildomo darbo neieško) arba turi l-a-a-bai daug pinigų ir samdai rimtus meistrus iš ilgametę patirtį turinčių bendrovių, kurioms reputacija ir įvaizdis svarbiau už pinigus ir kurios broką ištaisys net ir po 3 metu... (hm... ar tokių mūsų krašte randasi? :). Kitu atveju greičiausiai pinigus sukišite į balą, o jūsų buto laukia mano grindų likimas...

Uosio parketlentės
Taip dabar atrodo mano uosio parketlentės, kurias klojo ir lakavo "labai geri" grindų klojimo meistrai. Lakas  nuo parketlenčių nusitrynė po 3 metų grindų eksploatacijos.

Štai jums ir remontas už pinigus samdant meistrus. Ką kaltinti? Tik save. Sakysit, nesužiūrėjau, nesukontraliavau. O ką turėjau sužiūrėti? Kokį laką pirko? Prisimenu, sakė, kad labai geras. Pasitikėjau, juk geri meistrai, o ir tik nulakavus, pirmus-antrus metus žiūrėjosi puikiai, lakas nudilo tik po 3 metų. Paskambinau šiandien į vieną bendrovę gaminančią parketlentes ir uždaviau klausimą dėl lako trukmės. Sako vidutiniškai nuo 5 iki 10! metų lakas turi laikyti. Ačiū - pasakiau - ir gūžtelėjau sau pečiais. Dabar galiu save raminti tik vienu pamąstymu: gal prieš dešimt metų tokių lakų nebuvo :), bet aišku, kad buvo, gal dar ir geresnių buvo.

Sąžiningai savo rankomis atlikus remontą tokių kliauzų vargu bau ar pasitaikys. Nebent esate atsainus tinginys, bet tokiu atveju net ir už pinigus nerekomenduoju pradėti remonto. Kai sąžiningai sau darai, polkutę šoki vos ne apie kiekvieną plytelę, kiekvieną siūlelę sužiūri, kiekvieną plyšelį pastebi, užlopai sutvarkai. Bėda tik ta, kad ne visi savo rankomis moka, gali, nori ar turi brolį su patirtimi ir įrankiais. Man pasisekė, tokį brolį turiu ir esu jam be galo dėkingas už jo sugaištą laiką ir pasiaukojimą.


Buto remonto meistrai

Dėl tokių žmonių, kaip jis ir pasaulis laikosi, ir jums turiu ką parašyti :) Tiesa, kartais su kameros blykste išvesdavau jį iš pusiausvyros ir siųsdavo jis mane, kur toliau, šunims šėko pjauti.

Tiesa, nepamenu ar buvau akcentavęs, kad kalba eina apie seno (sovietinio) buto remontą ir tai tikrai ne tas pats, kas remontuoti šiek tiek pasenusį naujos statybos butą ir visiškai ne tas pats, kas remontuoti naują su daline apdaila įsigytą butą. Tik paskutinę apdailos stadiją galima būtų prilyginti visiems variantams.

Senas sovietinis (ar dar senesnis) butas pradžioje reikalauja griovimo, laužymo, daužymo, lupimo, skutimo ir panašiai. Vėliau, tai kas išgriauta, nulupta, nudaužyta turi būti atstatyta, atkurta, atgaminta ir paruošta apdailai. Ir tik po šių darbų prasideda buto grąžinimo procedūra.

Daug dulkių, atliekų, šiukšlių, triukšmo, netvarkos... Šioje vietoje noriu pasidalinti gražiu kaimynus informuojančiu pranešimu, kurį pakabinome laiptinėje tik prasidėjus darbams:

Pranešimas kaimynams apie remontą
Skelbimas į kaimynų veidus stebuklingai įkėlė šypsenas ir supratimą :)

Senas tinkas jei blogai laikosi, turi būti visiškai pašalintas. Nelygios ir girgždančios grindys prieš klojant naują dangą išlygintos ir sutvirtintos. Pakeista visa sena santechnika bei elektros instaliacija.

Šioje darbų stadijoje reikia būti ypatingai budriems, nes kartais net ir patikimai atrodantis paviršius gali iškrėsti šunybių. Štai pavyzdžiui, kaip mums nutiko. Viena koridoriaus siena atrodė tvirta, patikimai laikėsi senas tinkas, baltai nuglaistyta, lygi ir jokio įtarimo, kad kažkas blogai, tad nematėm reikalo per prievartą šalinti tinko. Pradėjom klijuoti dekoratyvinį akmenį:

Pradinėje stadijoje siena atrodė kuo puikiausiai

Tik priklijuotas akmuo laikėsi tvirtai. Ant sienos pasukinėjus plytelę jautėsi, kad klijai gerai kimba su paviršiumi. Per vakarą užklijavom beveik visą sieną, bet... kitą dieną siena pradėjo spjaudyti plyteles, tiesiog stumti nuo savęs priklijuotą akmenį, kaip kokį svetimkūnį. Dar tokio cirko neteko matyti. Didelę remonto patirtį turinčiam mano broliui, taip pat buvo naujiena. Nulupom plyteles atgal. Klijai ant plytelių prilipę idealiai, o štai ant sienos liko tik pilkos klijų dėmės.

Nuskutę viršutinį sluoksnį, tarp glaisto ir senų aliejinių dažų radome kažkokį juodos spalvos, neaiškios sudėties reikalą, net nežinau, kaip jį pavadinti, kuriuo buvo ištepta visa siena:

Sienos remontas
Teko nulupti priklijuotas plyteles ir skusti seną glaistą su po juo esančiu juoduliu. Vėliau ant mėlynų aliejinių dažų užtepėm betono kontaktą.

Ir po šiai dienai dar neišsiaiškinome kas tai buvo. Esmė ta, kad kol siena negauna drėgmės viskas gerai. Sudrėkinus siena, taip pat ne iš karto vyksta atmetimo reakcija, kaip ir mūsų atveju tik priklijavus plyteles. Reikia laiko, kad drėgmė prasiskverbtų pro glaistą ir tik tada pasiekusi juodulį pradeda reaguoti. O reakcijos metu viršutinis glaisto sluoksnis pasidaro minkštas kaip muilas, paburksta ir pradeda šiauštis. Labai gerai ši reakcija matėsi, kai sieną prieš skutimą sudrėkinom vandeniu. Tad ir mūsų atveju plytelių  klijai pradžioje gerai sukibo su tvirtu glaisto sluoksniu ir tik vėliau, po kurio laiko, prasiskverbus klijų drėgmei pro glaistą iki juodulio įvykdavo pyššš...

Nemažai laiko gaišome šalindami, koreguodami įvairių konstrukcijų defektus ir nelygumus. Štai pavyzdžiui, atraminis kabantis blokas koridoriuje. Plika akim žiūrint atrodo, kad viskas su juo gerai. Gyvai, taip pat, nelabai kas matėsi ir tik gerai įsižiūrėjęs galėjai pamatyti, kad vienas kraštas keliauja žemyn. Lazerinis gulsčiukas (nepamainomas pagalbininkas) patvirtino - akys nemeluoja:

Atraminis blokas

Na, ir ką, nejau paliksi tokį reikalą. Dėl savęs juk darom! Štai šioje vietoje vėl klausimas: ar samdomi meistrai imtų jį tvarkyti? Greičiausiai, jums apie tai net neužsimintų, o vėliau, jau pasibaigus remontui, žiūrint į šią vietą kiltų klausimas: kažkas čia ne taip? Lyg ir gražu, nauja, šviežia, bet kažkas ne taip. Nėra išbaigtumo jausmo. Taip ir būną, kai nekreipi dėmesio į tokias detale ir praleidi jas pro pirštus. Vėliau, baigus remontą, išlenda yla iš maišo. Štai "ylos" pavyzdys iš mano buto kurį remontavo samdyti meistrai:

Kreiva siena

Palikta kreiva siena. Kol baldų nebuvo nesimatė, kad kažkas blogai. Viskas idealu. Atvažiavo baldininkai susuko baldus ir še, kad nori. Kas kaltas? Nejau aš turėjau su gulsčiuku lakstyti paskui samdytus meistrus ir gulsčiuoti kiekvieną kampą? Galėjau, aišku ir lakstyti, ir gulsčiuoti net ir remontuoti... Bet kam tada meistrai?

Remontuodamas pats tokių kliurkų nepaliksi. Sąžinė neleis. Tad ir męs sunkiai, bet išlyginom bloką. Kampinis šlifuoklis, perforatorius, pjūklas metalui, kaltas ir nežmoniškai daug garso bei dulkių... Kelios valandos darbo ir blokas lygus:

Bloko remontas

Išradingumas ir kūrybiškumas - tai dvi svarbios savybės, be kurių senuką butą sunkiai suremontuosi. Kaip priremti, kuo priremti, kaip ištaisyti, priklijuoti, priderinti ir t.t. Ypač pirmose remonto griovimo ir taisymo stadijose, o ir vėliau, dailinant butą, šios savybės padeda išsisukti iš daugelio keblių situacijų. Ypatingai jeigu dar ir pinigėlius apdailos medžiagoms taupai ar paprasčiausiai pakankamai neturi.

Pailiustruosiu, keliais pavyzdžiais. Paimkime, kad ir vonios kambario karnizą su užuolaida:

Vonios kambarys
Vonios kambaryje teko patobulinti užuolaidą laikančią konstrukciją
Maža patalpa, tad su fantazija neįsibėgėsi, o ir pinigai kišenėje jau švilpia. Reikia voniai apsaugos. Užuolaida? Gerai, tinka, nes sienelė dar labiau sumažintų ir taip mažą patalpą. Ant ko kabinam? Vamzdis, virvė, trosas? Žiūrim ką pasiūlys vietiniai Senukai. Biudžetas mažas. Nikeliuotas, specialiai vonios užuolaidai kabinti vamzdis (karnizas)? Gerai, tinka. Truputį per ilgas - nieko tokio - gabalą nupjausim. Pjaunam, tvirtinam ir kabinam užuolaidą. Valio!.. bet, stop - vamzdis per sulenkimą liūliuoja aukštyn žemyn. Ką darom? Vėl galvojam. Idėja: liko nupjautas vamzdžio galas. Senukai, metalinės tvirtinimo detalės ir vamzdis jau sukamas prie lubų. Bet vėl bėda... nepagaunam prie ko tvirtint. Pakabinamos lubos nepersišviečia ir nesimato kurioje vietoje yra medinis karkasas. Čiupinėjam, spaudinėjam. Lyg ir užčiuopiam. Gręžiam ir nėra, ir nėra... Nepataikom! Vėl gręžiam ir vėl nepataikom. Ot gražu! Galų gale suradę karkasą spoksom į prigręžiotą plotą ir visai nesidžiaugiam. Vėl mąstom. Nelupsi gi ir nekabinsi naujai lubų. Idėja: reikia didelės, didelės metalinės poveržlės. Ieškom. Nerandam. Ką darom? Idėja: metalinė nerūdijančio plieno kepimo skarda. Perkam, kerpam, tvirtinam. Valio! Padaryta! Rezultatas akių nebado - lyg taip ir turėjo būti:

Vonios karnizas
Karnizo laikančios konstrukcijos apdailai panaudota apkirpta nerūdijančio plieno kepimo skarda.

Vonios užuolaida. Užkabinom, o ji - tabalai, tabalai tabaluoja... Plastikinis kablys, kurio tikroji paskirtis greičiausiai laikyti drabužius, išsprendė tabalavimo problemą:

Vonios užuolaida
Plastikinis kablys užsimauna ant specialaus diubeliais prie plytelių pritvirtinto pagrindo.
Kaip matote vien tik karnizas su užuolaida sukėlė 3 situacijas, kuriose reikėjo pažaboti išradingumą ir kūrybą.

Galėčiau ir toliau dalintis savo įspūdžiais ir potyriais, bet pakeliu akis į viršų - a-ja-jai! - ilga dešra jau gavos - reik pertrauką daryti. Daug medžiagos turiu dar, tad bus dar apie ką rašyti. Labai norėčiau, o ir parašysiu apie dekoratyvinį akmenį. Jam skirsiu vieną atskirą net įrašą - nes to jis vertas - jaukumo netikėto suteikė jis butui, net galima sakyt, geriausiu akcentu patapo. Parašyt norėčiau ir apie tai, kaip ir su kuo mes dailius bruožus savo butui teikėm, nes čia, kol kas, apart vonios, tik dulkęs ir šiukšlyną matėt. Dar apie tai norėčiau parašyt, kaip sukti gipsą reikia prie lubų ar priklijuoti jį prie sienos, kaip kloti plyteles, taisyti lages, kaip sutvarkyti girgždančias grindis ar perkelti į kitą vietą unitazą. Tad dar sugrįšiu aš ne kart prie buto temos, o tuos, kas iki galo ištvermingai perskaitė šią epopėją kviečiu dar nepabėgt, o pažiūrėt, kaip muzikos garsų apsuptyje gražėja mūsų butas:



Iki malonaus ir lai Jūsų buto remontas, jei tokį turėsite (ar jau turite :), kelia Jums tik malonius prisiminimus!


Patiko įrašas? Prenumeruokite PAVARYK! naujienas
Dalinkitės:  

4 komentarai :

  1. Nelengvas darbas tas remontas. Bet po to labai gera namuose. :) Neblogai padirbėjote.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tikrai taip, remontas reikalauja tiek pinigų, tiek jėgų ir kantrybės. Svarbiausia nepasiduoti ir dirbti tol, kol pasieki geriausius rezultatus. O faktas, kur remontai ten ir bėdos. Mes ir patys neseniai baigėme renovuoti savo vonios kambarį ir sunkumų buvo tikrai daug. Suklijuotos plytelės atšoko, ventiliacija buvo neapgalvota, tačiau viską sutvarkėme taip, kad šiuo metu vonia neturi jokių priekaištų. Ai, iš pradžių ramiai miegoti neleido ir gyvatukas. Vis svarstėme kokį pasirinkti ir kaip jį pritaikyti prie klasikinio interjero. Bet galų gale, viskas gavosi tiesiog puikiai :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. MEs taip pat atlikome remonta, labai daug darbo, bet po to malonu grizti i namus! sauniai atlikote darbus

    AtsakytiPanaikinti
  4. Super būsto remontas per 80 dienų. Savo rankomis žinoma remontas geriausias, bet tik daugeliui tai nėra jokių galimybių atlikti. Tarp jų ir mes su vyru :) Samdėme patikimą meistrą kuris atliko viską su savo porininku. Buvo reikalinga ir paskola būsto remontui kurią jau išsimokėjome, kainavo viskas tikrai daug. Bet galutiniu rezultatu buvome patenkinti ir esame vis dar iki šiol, vieni iš tų laimingųjų kuriems pavyko remontas be broko :D

    AtsakytiPanaikinti